- būdinys
- būdinỹs sm. (3b) lingv. nekaitoma veiksmažodžio forma, žyminti tos pat šaknies veiksmažodžio veiksmo intensyvumą: Lytys b ė g t e , š a u k t e, j u o k t e, r a š y t e ... yra būdiniai J.Jabl. Būdinys visame Mūšos vidurio upyne turi tik galūnę -inai: stumtinaĩ stumk rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.